Žemyn
Daugiau nei 1 000 metų – nuo pat Lietuvos valstybės ištakų mus lydi tikėjimas ateitimi.
2018 metais švęsime atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejų. Nes mus visada įkvepia ir įkvėps tikėjimas ateitimi. Tikėjimas – mūsų stipriausia kuriančioji galia.
Sunkiausi išbandymai nepalenkė mūsų tikėjimo. Jo vedini 1918 metais atkūrėme Lietuvos valstybę. Žengėme pirmą žingsnį į dabartinę modernią Lietuvos valstybę.
Šimtmečius kūrėme valstybę, kurios žmonės gali laisvai ir nevaržomai dalytis savo pasiekimais su visu pasauliu.

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų

Vasario 16-oji – pati reikšmingiausia Lietuvos istorijos data. 1918 metais įkurta nepriklausoma moderni piliečių valstybė, kurią turėjo valdyti demokratiškai išrinkta valdžia, ir kartu simboliškai atgaivinta senojoje Lietuvoje (1253–1795 metai) puoselėta Lietuvos valstybingumo tradicija.

2018 m. vasario 16 d. švęsime modernios Lietuvos gimimą. Ši data lyg tiltas sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją Lietuvą ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvą. Be Vasario 16-osios nebūtų Kovo 11-osios ir jos sėkmės istorijos.

Valstybės atkūrimo šimtmečio  akivaizdoje praeitis suvokiama ne tik kaip priežastis iškilmingai paminėti svarbią sukaktį, bet ir kaip paskata susimąstyti apie praeities svarbą dabarčiai ir dabarties klausimus praeičiai: ką valstybei ir visuomenei pavyko nuveikti per Šimtmetį, kokius svarbiausius tikslus keliame sau artėjant naujam – antrajam Šimtmečiui.

Modernios Lietuvos šimtmetis – sėkmės istorija. Svarbiausi laimėjimai: Lietuvos valstybė tapo Europos ir pasaulio istorijos subjektu; susiformavo moderni piliečių visuomenė, suvokianti laisvės ir su laisve susijusios atsakomybės svarbą; Lietuvos valstybei ir visuomenei atvertos naujos veiklos erdvės.

Moderni Lietuvos valstybė 1918 metais buvo kuriama remiantis visų piliečių lygybės, laisvės ir gerovės principais, tad pirmą kartą Lietuvos istorijoje visi šalies gyventojai ir užsienio lietuviai, apsisprendę būti laisvi, tapo savo valstybės kūrėjais, o okupacijos metais – jos tradicijos saugotojais. Atkurtos Lietuvos šimtmečio herojai – tūkstančiai įvairių tautybių, konfesijų ir socialinių grupių atstovų, kūrusių ir saugojusių Lietuvos valstybingumo tradiciją. Tai – savanoriai, ūkininkai, mokytojai, architektai ir inžinieriai, sportininkai, aviatoriai, įvairių konfesijų dvasininkai, Pasaulio tautų teisuoliai, partizanai, prie sovietmečio neprisitaikę asmenys, žmonės, kūrę Sąjūdį.

Šiandienos herojus yra kiekvienas Lietuvos žmogus – aktyvus XXI amžiaus Lietuvos kūrėjas, suvokiantis, kad nuo jo kasdienių pastangų priklauso ne tik dabartis, bet ir būsimi Lietuvos valstybės ir tautos istorijos įvykiai.

Šalia svarbiausio Šimtmečio simbolio – tautinės vėliavos – turime Vytį, svarbiausią mūsų valstybės simbolį, parodantį senosios ir moderniosios Lietuvos jungtį.

Šimtmetis atskleidė, kad mokame iš istorijos gelmės pasiimti tai, ko reikia dabarčiai; jeigu būtina, imamės atsakingo, neretai sunkaus visuomenės ir valstybės tobulinimo darbo; giname laisvę, kai šiai pamatinei vertybei iškyla pavojus; turime drąsos kurti ne tik savo, bet ir Europos bei pasaulio istoriją. Šie dalykai teikia pagrindą didžiuotis atkurtos Lietuvos laimėjimais, įkvepia kurti dabartį ir leidžia viltingai žvelgti į ateitį.

 

Valstybės atkūrimo šimtmečio programa

2017 m. buvo atnaujinta Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programa, kuria siekiama sutelkti Lietuvos žmones švęsti atkurtos Lietuvos gimtadienį, skatinti didžiuotis savo šalimi ir būti aktyviais veikėjais, didinti Lietuvos žinomumą užsienyje. Atnaujintą programą galima rasti čia

 Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą sudaro trys pagrindinės kryptys:

Kurk – veiklos, įtraukiančios aktyviai dalyvauti dabarties ir ateities kūrime. svarbiausias Šimtmečio herojus – kiekvienas kuriantis Lietuvos žmogus;

Švęsk – veiklos, vienijančios vosuomenę švęsti Vasario 16-ąją ir suvokti jos prasmę;

Pažink – veiklos, kviečiančios pažinti šalį, pasiekimus ir herojus, ir skleidžiančios Šimtmečio naratyvą.

Naujos-programos-prezentacija_KSP be fono

Kaip atrodys Lietuva?

Ketverius metus Lietuva puošis specialiai valstybės atkūrimo šimtmečio progai sukurtu logotipu.

Susipažinkite filmuke.

Naujasis logotipas yra mūsų visų.

Atsisiųsti

Pasirengimas

Tikėjome Nepriklausomybe prieš šimtą metų, tikime ja ir dabar! Tai įrodėte aktyviai dalyvaudami ir teikdami idėjas bei pasiūlymus dėl Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos projekto. 
 
Įvertinus ir apibendrinus apie 300 pateiktų pasiūlymų, buvo parengta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programa
 
Programos įgyvendinimui vadovauja Vyriausybės vadovo pirmininkaujama komisija. Programos įgyvendinimo priežiūrą atlieka Ministro Pirmininko  sudaryta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo priežiūros darbo grupė.

Kontaktai

Lietuva 100
Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriatas
+370 706 63 850
Neringa Vaisbrodė
Programos koordinatorė
+370 706 63 850
Biruta Zimnicka
Projektų vadovė
+370 706 63 859
Marius Gurskas
Vyriausiasis specialistas
+370 706 63 786
Lietuva.lt
Gedimino pr. 11, Vilnius, Lietuva
LT-01103

Draugai

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės logotipas yra originalus UAB „New Agency“ kūrinys, saugomas Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, ir visos iš jo kylančios turtinės ir neturtinės autoriaus teisės yra išimtinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuosavybė.
 
Kūrinio ir/ar jo dalies ir/ar bet kokiu būdu ir forma atgamintos kūrinio kopijos ir/ar kūrinio reprodukcijos naudojimas komerciniais tikslais yra draudžiamas be išankstinio rašytinio Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos  sutikimo. Siekiant gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos sutikimą naudoti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo logotipą prašome kreiptis el. p. adresu: simtmetis@lietuva.lt.
 
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo logotipą griežtai draudžiama naudoti alkoholio, tabako, lošimo, greitojo kredito reklamoje ir kitoje neigiamą poveikį nepilnamečiams darančioje informacijoje. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo logotipo negalima naudoti ir tais atvejais, kai jo naudojimas galėtų diskredituoti logotipą  ar pakenkti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo įvaizdžiui.
Sutinku / Atsisiųsti