Užsienio studentai renkasi Lietuvą

Lazerių ir medicinos, informacinių ir biotechnologijų specialistai, architektai ir menininkai jau senokai garsina Lietuvą užsienyje. Savo specialybės žinių kraitį dauguma profesionalų sukaupė mūsų šalies aukštojo mokslo institucijose. Lietuva – kryžkelė  tarp Vakarų ir Rytų Europos. Nors mūsų šalies istorija ir sudėtinga, turime išskirtinę kultūrą, kurioje didelė pagarba tradicijoms susipina su stipriu troškimu mokytis ir siekti inovacijų. Šalyje besimokančių studentų iš užsienio sparčiai daugėja – 2015 metais į Lietuvą mokytis atvyko 12 procentų daugiau studentų (iš viso 4 652 studentai). Dar keli tūkstančiai studentų atvyko pagal įvairias studentų mainų programas. Apklausų duomenimis, 94,2 procento studentų iš užsienio savo draugams rekomenduotų studijuoti Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje mokosi studentai iš 95 pasaulio valstybių. Daugiausiai užsieniečių pritraukia Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Jame studijuoja net 734 užsienio studentai, iš jų didžioji dauguma yra Švedijos (116) ir Izraelio (111) piliečiai. Daug studentų užsieniečių renkasi Kauno technologijos universitetą (549), Vilniaus Gedimino technikos universitetą (445), Vilniaus universitetą (415), Mykolo Romerio universitetą (364) ir Europos Humanitarinį Universitetą, kuriame užsieniečių daugumą sudaro studentai iš Baltarusijos. 2015 metais, kaip ir anksčiau, medicina – vis dar populiariausia studijų programa. Didelio studentų dėmesio taip pat sulaukia inžinerijos, vadybos ir socialinio darbo programos.


Aukštojo mokslo sistema

Aukštojo mokslo studijų programos yra dviejų rūšių – universitetinės ir koleginės. Studijos gali būti trijų pakopų: pirmoji – profesinio bakalauro arba bakalauro, antroji – magistrantūros, trečioji – doktorantūros.

Pagal formą šios studijos gali būti skirtingo intensyvumo – nuolatinės ir ištęstinės.


Studijų programos

Koleginės aukštojo mokslo studijos skirtos pasirengti profesinei veiklai. Nuolatinės studijos dažniausiai trunka trejus metus, ištęstinės – ketverius metus. Ne mažiau kaip trečdalį studijų programos sudaro praktinis mokymas. Baigusiesiems studijas suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis. Turintieji praktinės veiklos patirties ir baigę papildomąsias studijas (jų trukmę nustato kiekviena aukštoji mokykla) toliau gali studijuoti universitetų magistrantūroje. Kolegines studijas vykdo kolegijos – valstybinės ir nevalstybinės.

Universitetinės studijos yra orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą, aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Universitetinės laipsnį suteikiančios studijų programos gali būti vientisosios, kai susiejama pirmoji ir antroji studijų pakopa, pavyzdžiui, studijuojant mediciną. Nuolatinės bakalauro studijos trunka ketverius metus, ištęstinės – dažniausiai penkerius metus. Baigę studijas absolventai įgyja bakalauro laipsnį. Toliau galima tęsti studijas magistrantūroje – tai trunka 1,5–2 metus. Norintieji savo gyvenimą susieti su akademine veikla po magistrantūros gali studijuoti doktorantūroje (studijų trukmė – ketveri metai). Universitetines studijas vykdo universitetai, akademijos, seminarijos.

Lietuvoje studijų programas vykdo 22 kolegijos (10 iš jų – nevalstybinės) ir 21 universitetas (8 iš jų – nevalstybiniai).


Mokestis už mokslą

Vidutinis mokestis už mokslą aukštojoje mokykloje priklauso nuo pasirinktos specialybės ir studijų pakopos. Užsienio šalies piliečiui bakalauro studijos per metus kainuoja apie 1 000–5 300 eurų, magistro studijos – 2 200–6 500 eurų, doktorantūros studijos – 7 100–8 500 eurų.

Daugelyje pasaulio šalių aukštasis mokslas yra nepaprastai brangus, todėl daugiau kaip trys ketvirtadaliai visų Lietuvoje besimokančių studentų iš užsienio sutinka, kad už savo pinigus jie gauna nepaprastai daug: mokestis už aukščiausios kokybės studijas nėra didelis, taip pat taikomos palankios stipendijų sistemos.


Stipendijos

Lietuvoje yra įvairių galimybių gauti studijų finansavimą. Jį gali suteikti Lietuvos valstybė, aukštoji mokykla arba galima gauti stipendiją pagal tarptautines programas.  Kiekviena aukštoji mokykla taip pat turi savo stipendijų fondą ir finansavimo skyrimo nuostatus, jais remdamasi skiria tam tikrus reikalavimus atitinkantiems studentams vienkartines ar kitokias stipendijas iš savo lėšų. Užsienio lietuviams, įstojusiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, teikiama parama studijoms – tai stipendijos ir socialinės išmokos. Stipendija konkurso būdu skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kas mėnesį. Socialinė išmoka skiriama atsižvelgiant į asmens socialinę padėtį.


Išlaidos per mėnesį

Dauguma užsienio studentų teigia, kad vienam mėnesiui užtenka 350–400 eurų (be mokesčio už mokslą). Iš tiesų išlaidų suma priklauso nuo to, kiek keliausite, lankysitės klubuose, teatruose ir pan., tačiau mūsų kavinės, barai, muziejai ir kitos kultūros ir pramogų vietos yra pigesnės nei kitur Europoje. Daugelyje restoranų siūlomi dienos pietūs kainuoja 3–5 eurus, bilieto į kino filmą kaina siekia 6 eurus, o už dešimties minučių pasivažinėjimą kartingų trasoje sumokėsite 10–12 eurų.


Užsienio kvalifikacijų pripažinimas

Įgijusieji vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą užsienyje ir ketinantieji stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmiausia turi kreiptis dėl užsienio kvalifikacijos akademinio pripažinimo. Akademinis pripažinimas reiškia kvalifikacijos vertės akademine prasme nustatymą, t. y. ar kvalifikacija iš esmės tenkina atitinkamai kvalifikacijai Lietuvoje keliamus reikalavimus akademine prasme. Akademinį užsienio kvalifikacijų pripažinimą Lietuvoje vykdo Studijų kokybės vertinimo centras ir švietimo ir mokslo ministro įgaliojimą turinčios aukštosios mokyklos.

Naudingos nuorodos

Draugai

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės logotipas yra originalus UAB „New Agency“ kūrinys, saugomas Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, ir visos iš jo kylančios turtinės ir neturtinės autoriaus teisės yra išimtinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuosavybė.
 
Kūrinio ir/ar jo dalies ir/ar bet kokiu būdu ir forma atgamintos kūrinio kopijos ir/ar kūrinio reprodukcijos naudojimas komerciniais tikslais yra draudžiamas be išankstinio rašytinio Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos  sutikimo. Siekiant gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos sutikimą naudoti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo logotipą prašome kreiptis el. p. adresu: simtmetis@lietuva.lt.
 
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo logotipą griežtai draudžiama naudoti alkoholio, tabako, lošimo, greitojo kredito reklamoje ir kitoje neigiamą poveikį nepilnamečiams darančioje informacijoje. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo logotipo negalima naudoti ir tais atvejais, kai jo naudojimas galėtų diskredituoti logotipą  ar pakenkti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo įvaizdžiui.
Sutinku / Atsisiųsti