Atnaujintas Šimtmečio minėjimo programos projektas

Balandžio 12 d. į pirmą posėdį susirinkusi atnaujintos sudėties Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio vadovaujama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisija pritarė atnaujintam Šimtmečio minėjimo programos projektui, kuris artimiausiu metu bus teikiamas svarstyti ministrų kabinetui.

Programa pakoreguota pasitelkus ekspertus, konsultuojantis su valstybės institucijomis ir partneriais.

Atnaujinta šimtmečio koncepcija

Programos projekte patikslintas Šimtmečio istorijos naratyvas  ir visuomenę įtraukiančios šventės koncepcija, kurioje pabrėžiama, kad 2018 m. vasario 16 d. minėsime modernios Lietuvos gimimą, atgaivinusį senosios Lietuvos valstybingumo tradiciją. Taip pat aiškiai įvardinti šimtmečio šventės tikslai, kertiniai projektai, trys pagrindinės veiklos kryptys, (pažink, švęsk, kurk), atspindinčios esminę Šimtmečio istorinio naratyvo nuostatą, kad Šimtmetis – tai ne konkreti data, o gyvybingi praeities, dabarties ir ateities ryšiai, būtini sėkmės istorijai kurti.

Šimtmečio tikslai ir pagrindinės veiklos kryptys

Projekte numatytos „Pažink“ veiklos orientuotos į praeitį ir dabartį: kvies pažinti šalį, jos pasiekimus ir herojus, skleidžiančius Šimtmečio istorinį naratyvą. „Švęsk“ iniciatyvos, orientuotos į dabartį – kvies visuomenę prasmingai švęsti Vasario 16-ąją.   „Kurk“ projektai, orientuoti į ateitį: skatins įsitraukti ir aktyviai dalyvauti kuriant dabartį ir ateitį, įprasmins kertinę šimtmečio istorinio naratyvo nuostatą, kad svarbiausias Šimtmečio herojus – kiekvienas kuriantis Lietuvos žmogus.

Minint Valstybės atkūrimo šimtmetį numatoma sutelkti Lietuvos žmones švęsti atkurtos Lietuvos gimtadienį, skatinti didžiuotis savo valstybe ir būti svarbiais ir aktyviais savo šalies gyvenimo dalyviais, taip pat didinti Lietuvos žinomumą užsienyje.

„Švenčiant atkurtos Lietuvos Šimtmetį, sieksime, kad Vasario 16-oji taptų švente visiems, kad visi žinotume ir džiaugtumėmės, ką per šį Šimtmetį pasiekėme ir toliau kuriame, kad į visą šį procesą įsitrauktų visi Lietuvos žmonės “, – kalbėdama apie pagrindines Programos veiklas pabrėžė Neringa Vaisbrodė, Valstybės atkūrimo šimtmečio programos koordinatorė.

Kertiniai projektai

Nuspręsta didžiausią dėmesį skirti visuomenę suburiančioms masinėms iniciatyvoms, stiprinančioms pasididžiavimą Lietuva  (Vasario 16-ajai skirti renginiai, Liepos 6-osios iniciatyva „Tautiška giesmė“ aplink pasaulį“, Dainų šventė) ir tęstinėms visuotinėms kampanijoms. Planuojama, kad oficialus Šimtmečio šventės startas įvyks liepos 6 d. pakvietus Lietuvos žmonės giedoti Tautišką giesmę ant šimto šalies piliakalnių. 

Tikimasi, kad  įgyvendinus atnaujintą programą padidės  Vasario 16-osios, kaip reikšmingos Lietuvos žmonėms datos, svarba, bus užtikrintas Lietuvos žmonių įsitraukimas į jos šventimą, visuomenė bus tinkamai supažindinta su šimtmečiu ir jo pasiekimais, padidės Lietuvos žmonių dalyvavimas socialinėse ir pilietinėse veiklose, taip pat Lietuvos žinomumas užsienyje.

Kas buvo iki šiol

Dar 2015 metų vasarą patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje neproporcingai didelis infrastruktūrinių projektų skaičius, pasigendama šimtmečio šventę vienijančios idėjos ir, svarbiausia, plačiąją visuomenę įtraukiančių iniciatyvų. Daugiau nei pusė ankstesnės Vyriausybės programoje  patvirtintų priemonių apskritai nepradėtos įgyvendinti, joms iki šiol nėra suplanuotas finansavimas.

Į programą be aiškių kriterijų įtrauktos priemonės ir infrastruktūriniai projektai labai iškreipia valstybės atkūrimo šimtmečio šventės biudžetą ir klaidina visuomenę, o sprendimas neturėti vieno koordinuojančio centro su tiksliniu finansavimu bei aiškia koncepcija lėmė valstybei ypatingai svarbios šventės programos neveiksmingumą.

Komisijos posėdyje taip pat nuspręsta atsisakyti šūkio „Įkvėpti ateities“, kadangi nebuvo vieningo valstybės institucijų sutarimo šiuo klausimu. Šūkis nebuvo tinkamai pristatytas šalies žmonėms ir tarptautinei bendruomenei, pagrindinės iniciatyvos ir projektai turi atskirus šūkius.

Šimtmečio finansavimas

Tikslinis finansavimas valstybės atkūrimo šimtmečiui niekada nebuvo numatytas. Tačiau institucijos ir savivaldybės, be oficialios programos, „Šimtmečiui“ savo nuožiūra priskyrė ir vykdomas įprastas veiklas. Todėl informuojant visuomenę apie „su Šimtmečiu susijusias veiklas“ gali susidaryti klaidingas įspūdis apie tikslinį finansavimą ir planavimą , kurio nebuvo.

Vykdant naujos programos veiklas, 2017 m. biudžete bus naudojamos valstybės institucijų šiems metams numatytos lėšos perskirstant programas. Kartu bus pradėtas kryptingiau planuoti 2018 m. biudžetas. Tikslus Programos biudžetas bus pateiktas  Komisijai gegužės/birželio mėn.

Šimtmečio programos pristatymas

 

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės logotipas yra originalus UAB „New Agency“ kūrinys, saugomas Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, ir visos iš jo kylančios turtinės ir neturtinės autoriaus teisės yra išimtinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuosavybė.
 
Kūrinio ir/ar jo dalies ir/ar bet kokiu būdu ir forma atgamintos kūrinio kopijos ir/ar kūrinio reprodukcijos naudojimas komerciniais tikslais yra draudžiamas be išankstinio rašytinio Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos  sutikimo. Siekiant gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos sutikimą naudoti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo logotipą prašome kreiptis el. p. adresu: simtmetis@lietuva.lt.
 
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo logotipą griežtai draudžiama naudoti alkoholio, tabako, lošimo, greitojo kredito reklamoje ir kitoje neigiamą poveikį nepilnamečiams darančioje informacijoje. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo logotipo negalima naudoti ir tais atvejais, kai jo naudojimas galėtų diskredituoti logotipą  ar pakenkti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo įvaizdžiui.
Sutinku / Atsisiųsti