Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės koncepcija

 

Vasario 16-oji – pati reikšmingiausia Lietuvos istorijos data. 1918 metais įkurta nepriklausoma moderni piliečių valstybė, kurią turėjo valdyti demokratiškai išrinkta valdžia, ir kartu simboliškai atgaivinta senojoje Lietuvoje (1253–1795 metai) puoselėta Lietuvos valstybingumo tradicija.

2018 m. vasario 16 d. švęsime modernios Lietuvos gimimą. Ši data lyg tiltas sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją Lietuvą ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvą. Be Vasario 16-osios nebūtų Kovo 11-osios ir jos sėkmės istorijos.

Valstybės atkūrimo šimtmečio (toliau – Šimtmetis) akivaizdoje praeitis suvokiama ne tik kaip priežastis iškilmingai paminėti svarbią sukaktį, bet ir kaip paskata susimąstyti apie praeities svarbą dabarčiai ir dabarties klausimus praeičiai: ką valstybei ir visuomenei pavyko nuveikti per Šimtmetį, kokius svarbiausius tikslus keliame sau artėjant naujam – antrajam Šimtmečiui.

Modernios Lietuvos šimtmetis – sėkmės istorija. Svarbiausi laimėjimai: Lietuvos valstybė tapo Europos ir pasaulio istorijos subjektu; susiformavo moderni piliečių visuomenė, suvokianti laisvės ir su laisve susijusios atsakomybės svarbą; Lietuvos valstybei ir visuomenei atvertos naujos veiklos erdvės.

Moderni Lietuvos valstybė 1918 metais buvo kuriama remiantis visų piliečių lygybės, laisvės ir gerovės principais, tad pirmą kartą Lietuvos istorijoje visi šalies gyventojai, apsisprendę būti laisvi, tapo savo valstybės kūrėjais, o okupacijos metais – jos tradicijos saugotojais. Atkurtos Lietuvos šimtmečio herojai – tūkstančiai įvairių tautybių, konfesijų ir socialinių grupių atstovų, kūrusių ir saugojusių Lietuvos valstybingumo tradiciją. Tai – savanoriai, ūkininkai, mokytojai, architektai ir inžinieriai, sportininkai, aviatoriai, įvairių konfesijų dvasininkai, Pasaulio tautų teisuoliai, partizanai, prie sovietmečio neprisitaikę asmenys, žmonės, kūrę Sąjūdį, ir valstybingumo idėją išsaugoję bei lietuviškas tradicijas puoselėję užsienio lietuviai.

Šiandienos herojus yra kiekvienas Lietuvos pilietis – aktyvus XXI amžiaus Lietuvos kūrėjas, suvokiantis, kad nuo jo kasdienių pastangų priklauso ne tik dabartis, bet ir būsimi Lietuvos valstybės ir tautos istorijos įvykiai.

Šalia svarbiausio Šimtmečio simbolio – tautinės vėliavos – turime Vytį, svarbiausią mūsų valstybės simbolį, parodantį senosios ir moderniosios Lietuvos jungtį.

Šimtmetis atskleidė, kad mokame iš istorijos gelmės pasiimti tai, ko reikia dabarčiai; jeigu būtina, imamės atsakingo, neretai sunkaus visuomenės ir valstybės tobulinimo darbo; giname laisvę, kai šiai pamatinei vertybei iškyla pavojus; turime drąsos kurti ne tik savo, bet ir Europos bei pasaulio istoriją. Šie dalykai teikia pagrindą didžiuotis atkurtos Lietuvos laimėjimais, įkvepia kurti dabartį ir leidžia viltingai žvelgti į ateitį.

Tikslai ir uždaviniai

Sutelkti Lietuvos žmones ir užsienyje gyvenančius lietuvius švęsti atkurtos Lietuvos gimtadienį, skatinti didžiuotis savo šalimi, būti svarbiais ir aktyviais savo šalies gyvenimo dalyviais.

Didinti Lietuvos žinomumą užsienyje.

Įtvirtinti Vasario 16-ąją kaip svarbiausią Šimtmečio datą ir užtikrinti, kad Lietuvos žmonės ir užsienyje gyvenantys lietuviai įsitrauktų į jos šventimą.

Daugiausia dėmesio skirti visuomenę buriančioms masinėms iniciatyvoms, stiprinančioms pasididžiavimą Lietuva (Vasario 16-ajai skirti renginiai, Liepos 6-osios iniciatyva „Tautiška giesmė“ aplink pasaulį“, Dainų šventė), ir tęstinėms visuotinėms kampanijoms;

Užtikrinti bendrą patrauklią Šimtmečio istorinio naratyvo sklaidą – kurti su suinteresuotomis valstybės institucijomis ir kitais partneriais naujus projektus, įtraukti į juos anksčiau suplanuotus projektus (parodos, audiovizualinė produkcija, informacinės kampanijos ir leidiniai);

Užtikrinti pozityvios informacijos apie Lietuvą užsienio valstybių žiniasklaidoje ir socialinėse medijose. 

Programos įgyvendinimas

Visos Šimtmečio veiklos susilieja į trispalvės gamą, tris veiklos kryptis, atspindinčias esminę Šimtmečio istorinio naratyvo nuostatą, kad Šimtmetis – tai ne konkreti data, o gyvybingi praeities, dabarties ir ateities ryšiai, reikalingi sėkmės istorijai kurti:

PAŽINK – veiklos, siejamos su raudona Trispalvės spalva, skirtos praeičiai ir dabarčiai: kviečiančios pažinti šalį, jos laimėjimus ir herojus, skleidžiančios Šimtmečio istorinį naratyvą.

ŠVĘSK – veiklos, siejamos su žalia Trispalvės spalva, skirtos dabarčiai – kviečiančios visuomenę prasmingai švęsti Vasario 16-ąją.

 KURK – veiklos, siejamos su geltona Trispalvės spalva, skirtos ateičiai: skatinančios įsitraukti ir aktyviai dalyvauti kuriant dabartį ir ateitį, įprasminančios kertinę Šimtmečio istorinio naratyvo nuostatą, kad svarbiausias Šimtmečio herojus – kiekvienas kuriantis Lietuvą žmogus.

Programos įgyvendinimo tikslinė auditorija – Lietuvos žmonės ir užsienyje gyvenantys lietuviai, ypač jaunimas, taip pat užsienio valstybių žiniasklaida.

Programos įgyvendinimą koordinuoja ir įgyvendinimo priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija kartu su kitomis suinteresuotomis valstybės institucijomis.

Programą įgyvendinančios ministerijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos kasmet ne vėliau kaip iki gegužės 1 d. ir lapkričio 1 d. Vyriausybės kanceliarijai teikia duomenis apie Programos vykdymo rezultatus.

Vyriausybės kanceliarija, įvertinusi Programą įgyvendinančių ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų pateiktus duomenis apie Programos vykdymo rezultatus, kasmet iki birželio 1 d. ir gruodžio 1 d. informuoja Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisiją apie rezultatus, teikia pasiūlymus dėl Programos įgyvendinimo tobulinimo.

Komisija įvertina informaciją apie Programos įgyvendinimą ir teikia ją Lietuvos Respublikos Vyriausybei, o prireikus kartu teikia pasiūlymus dėl Programos ir jos įgyvendinimo tobulinimo.

Laukiami rezultatai

Numatoma, kad įgyvendinus Programą padidės:

Vasario 16-osios, kaip reikšmingos Lietuvos žmonėms ir užsienyje gyvenantiems lietuviams datos, svarba.

Visuomenės informuotumas apie Šimtmetį ir jo laimėjimus.

Lietuvos žmonių ir užsienyje gyvenančių lietuvių dalyvavimas socialinėse ir pilietinėse veiklose.

Lietuvos žinomumas užsienyje.

Draugai

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės logotipas yra originalus UAB „New Agency“ kūrinys, saugomas Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, ir visos iš jo kylančios turtinės ir neturtinės autoriaus teisės yra išimtinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuosavybė.
 
Kūrinio ir/ar jo dalies ir/ar bet kokiu būdu ir forma atgamintos kūrinio kopijos ir/ar kūrinio reprodukcijos naudojimas komerciniais tikslais yra draudžiamas be išankstinio rašytinio Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos  sutikimo. Siekiant gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos sutikimą naudoti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo logotipą prašome kreiptis el. p. adresu: simtmetis@lietuva.lt.
 
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo logotipą griežtai draudžiama naudoti alkoholio, tabako, lošimo, greitojo kredito reklamoje ir kitoje neigiamą poveikį nepilnamečiams darančioje informacijoje. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo logotipo negalima naudoti ir tais atvejais, kai jo naudojimas galėtų diskredituoti logotipą  ar pakenkti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo įvaizdžiui.
Sutinku / Atsisiųsti