„Lietuvos ir Latvijos Nepriklausomybės kovos“

Lietuva ir Latvija – kaimyninės šalys, kurių istorijos glaudžiai siejasi, – 2018 m. abi mini savo Nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį. Baltijos sesėmis vadinamų valstybių susikūrimą lėmė panašios priežastys.
Iki Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje ir Latvijoje vyko nacionaliniai judėjimai. 1918 m. vasario 16 d. Lietuva atkūrė Nepriklausomybę, o tų pačių metų lapkričio 18 d. Nepriklausomybę paskelbė ir Latvija. Valstybėms teko kovoti su bendrais priešais – bolševikais (Sovietų Rusijos Raudonąja armija), bermontininkais (Rusijos Vakarų savanorių armija), Lietuvai – ir su Lenkijos kariuomene. Lietuvos ir Latvijos 1918–1920 m. kovos už laisvę vadinamos Nepriklausomybės kovomis.
Tarptautinė paroda „Lietuvos ir Latvijos Nepriklausomybės kovos“ atspindi valstybių istorijai reikšmingus 1918–1920 m. įvykius, kurie turėjo įtakos jų formavimuisi, raidai, tarptautinei ir vidaus politikai. Išskirtinis dėmesys skiriamas Lietuvos savanoriams, kurie tapo valstybės pilietiškumo simboliu. Parodoje eksponuojami Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Latvijos nacionalinio archyvo rašytiniai ir fotodokumentai.
...
Parodos atidarymas - 2017 m. lapkričio 17 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13). Trukmė - 1 diena.
2017 m. gruodžio mėnesį paroda bus eksponuojama Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose (Vytauto g. 18). Trukmė - 1 mėnuo.
Parodą planuojama eksponuoti ir Latvijoje: 2018 m. vasario 12 d. - 2018 m. kovo 2 d. Rygos Rotušėje, 2018 m. gegužę Daugpilyje.

„Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“

Valstybės pažinimo centre (Respublikos Prezidento rūmų ansamblyje) rengiama interaktyvi paroda-seansas „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“. Tikslas – pristatyti Lietuvos šimtmetį kaip nuolatinį valstybės kūrimo procesą, akcentuojant ne praeitį, o skirtingomis aplinkybėmis kurtas ryškiausias ateities vizijas, skatinti lankytojus mąstyti apie savo idėjas ir darbus Lietuvai.
Pagrindinė žinutė – dabar geriausias laikas kurti. Per 40 minučių parodos laiką-seansą lankytojai susipažins su svarbiausiomis tarpukario, okupacijų laikotarpio ir šiandienos vizijomis iš skirtingų sričių – politikos, kultūros, mokslo. Ekspozicija kuriama pasitelkiant iškalbingiausius istorinius eksponatus, archyvinę vaizdo ir garso medžiagą, šiuolaikines technologijas, inovatyvius architektūros ir dizaino sprendimus.
Tikslinė auditorija – vaikai ir jaunimas nuo 11–12 metų, galintys aktyviai dalyvauti ekspozicijos tyrinėjimo procese, suaugusieji, ieškantys asmeninio santykio su valstybės istorija ir jos kūrimu. Pradinių klasių moksleiviams ir tėvams su mažais vaikais rengiama speciali edukacinė programa. Užsieniečiai su parodos turiniu galės susipažinti anglų kalba.
...
Parodos atidarymas – 2018 m. vasario 14 d.
Parodos trukmė – 2 metai.
Parodos vieta – Valstybės pažinimo centras (Totorių g. 28, Vilnius)

„Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“

Keliaujanti architektūros paroda skirta Lietuvos Respublikos įkūrimo 1918 m. šimtosioms metinėms ir naujam žvilgsniui į Kauną – naują modernistinę sostinę, priklausančią bendram Europos paveldui.
Kauno modernizmo architektūra atspindi unikalų reiškinį, kai laikinoji sostinė Kaunas tiesiog per vieną dešimtmetį iš periferinio miesto tapo šiuolaikine Europos sostine. Politiniai, ekonominiai ir kultūriniai įvykiai reikšmingai prisidėjo prie išskirtinės miesto tapatybės, besiremiančios XX a. 4-ojo dešimtmečio Europos dvasia ir kintančio modernumo apraiškomis, suformavimo.
2015 m. Europos Komisija suteikė 1919–1940 m. Kaunui Europos paveldo ženklą.
...
Parodą numatoma atidaryti 2018 m. vasario 14 d. Nacionalinėje dailės galerijoje. Tolesnis 2018 m. parodos maršrutas (dar derinamas): UNESCO būstinė, Paryžius (balandis); AUDITORIUM kompleksas, Roma (gegužė), Estijos nacionalinė biblioteka (birželis), Vroclavo architektūros muziejus (liepa–spalis), BOZAR meno centras, Briuselis (lapkritis–gruodis). Parodą lydės kultūros programa: paskaitos, simpoziumai, forumai.

„1918–1940 m. laikotarpio Baltijos šalių leidiniai“

Parodoje pristatomas 1918–1940 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos leidybos turinys: pagrindinės tendencijos, kryptys, panašumai. Šalia ekspozicijoje pateikiamų leidinių virtualios realybės priemonėmis vartotojui suteikiama informacija apie to meto įvykius ir priežastis, lėmusias skirtingą situaciją leidyboje.
Baltijos šalims apgynus Nepriklausomybę, susidarė stabilios sąlygos tautinės kultūros raiškai. Įstatymuose įtvirtinus nacionalinių kalbų statusą, imta veržliai plėtoti leidybą estų, latvių ir lietuvių kalbomis. Leidyklų redakcijose iškelti kalbos kultūros prioritetai. Laikraščiuose ir žurnaluose atsirado nuolatinių knygų apžvalgų ir recenzijų skyriai. Pradėta leisti specializuotus literatūros žurnalus ir bibliografinius leidinius, imtasi vykdyti išleidžiamų leidinių apskaitą ir privalomųjų egzempliorių kaupimą. Per keletą dešimtmečių įgyvendinta masinė vaikų ir suaugusiųjų švietimo politika – ji garantavo nemokamą pradinį mokslą, sudarė sąlygas įgyti raštingumo pagrindų prie pradinių mokyklų ir kariuomenėje organizuojamuose kursuose.
...
Parodos atidarymas – 2018 m. kovo 8 d.
Parodos trukmė – 2018 m. kovas–balandis.
Parodos vieta – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Gedimino pr. 51, Vilnius).

„Baltijos šalių simbolizmo dailė“

Minint trijų Baltijos šalių Nepriklausomybės šimtmečius, 2018 m. balandžio 9 – liepos 15 d. Orsė muziejuje (Muséed’Orsay) Paryžiuje veiks paroda „Baltijos šalių simbolizmo dailė“.
Parodą kuruoja laikotarpio tyrinėtojas Rodolphe’as Rapetti. Bus išleistas išsamus katalogas prancūzų kalba, parodą lydės Baltijos šalių ir Europos simbolizmo dailei skirtas simpoziumas bei koncertų ciklas. Paroda kvies pažvelgti į Lietuvos, Latvijos ir Estijos XIX–XX a. sandūroje sukurtą simbolistinę dailę kaip į unikalų jų kultūrų kūrybingumą atskleidžiantį fenomeną. Dailininkų naudota mitų, legendų ir alegorijų kalba atspindi laikotarpį, kuriuo Baltijos šalių menininkai pradėjo suvokti svarbų savo vaidmenį kuriant visuomenei reikšmingus įvaizdžius. Šie meniniai procesai skatino tautinio sąmoningumo stiprėjimą ir klojo pamatus Europos kultūros kontekste gimstančių nepriklausomų valstybių idėjai.
Parodai atrinkti 133 kūriniai (tarp jų 46 iš Lietuvos): tapyba, grafika, pastelės, piešiniai, skulptūra. Joje rodomi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Petro Kalpoko, Ferdinando Ruščico, Adomo Varno, Antano Žmuidzinavičiaus, Latvijos menininkų Janio Rozentālio, Vilhelmo Purvīčio, Estijos kūrėjų Kristjano Raudo, Konrado Vilhelmo Mägio ir kitų menininkų kūriniai. Parodą rengiant bendradarbiauja penki muziejai: Orsė muziejus Paryžiuje, Lietuvos dailės muziejus Vilniuje, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune, Latvijos nacionalinis dailės muziejus Rygoje ir Estijos dailės muziejus Taline. Parodą patronuoja visų keturių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Prancūzijos šalių prezidentai.
Parodos atidarymas – 2018 m. balandžio 9 d.
Parodos trukmė – iki 2018 m. liepos 15 d.
Parodos vieta – Orsė muziejus Paryžiuje.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Rex. 1909. Drobė, tempera. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Fot. Arvydas Maknys

„Lietuva litvakų kūryboje“

Bėgant šimtmečiams Lietuvos žydų bendruomenė įgijo su Lietuva glaudžiai susijusią litvakišką tapatybę. Žydų menininkams Lietuva tapo ištisu pasauliu – motina, namais, išminties rankraščiu, talismanu, paguoda... Lietuvą jie apgaubė meilės, ilgesio ir poetiškos melancholijos atmosfera.
Paroda akcentuoja tuos svarbiausius meninius aspektus litvakų kūryboje, kurie atskleidžia Lietuvos vaizdinių tipizaciją ir transformacijas, pasakoja apie litvakų indėlį į Lietuvos meno raidą ir litvakų tapatybės paieškas daugiakultūriame pasaulyje.
...
Parodos atidarymas – 2018 m. gegužė.
Parodos trukmė – iki 2018 m. spalio.
Parodos vieta – Tolerancijos centras, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus (Naugarduko g. 10/2, Vilnius).

„XIII Baltijos trienalė“

Kas trejus metus vykstanti Baltijos trienalė yra didžiausias ir svarbiausias Šiuolaikinio meno centro renginys. Nuo 2002 m. ji sėkmingai įsitvirtino pasauliniame meno bienalių tinkle. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, pirmą kartą savo istorijoje 2018 m. Baltijos trienalė vyks trijose Baltijos valstybėse: gegužę ji bus atidaryta Šiuolaikinio meno centre Vilniuje, birželį – Talino parodų rūmuose, rugsėjį – Rygos šiuolaikinio meno centre.
13-oji Baltijos trienalė siekia analizuoti tai, kas mūsų aplinkoje vyksta dabar, tai, kas liečia mus visus. Pagrindinis dėmesys čia krypsta į ryšio, bendrumo sąvoką. Parodoje bus kalbama apie klasę, lytį, rasę, neįgalius kūnus, feminizmą, geismo dekolonizaciją ir teritorijas. Siekiant peržengti nusistovėjusią tapatybės sąvoką pasirenkama dinamiška buvimo kartu, priklausymo kažkam idėja. Kur mes prigyjame? Kaip tai įvyksta? Susiorientuoti padės esminiai šiuolaikinio meno postulatai: objektai – pamestinukai ir beformis subjektyvumas, antikategorizacija ir takumas. Neatsitiktinai 13-osios Baltijos trienalės pavadinimas yra „Išsižadėk šmėklų“.
...
Parodos atidarymas – 2018 m. gegužė.
Parodos vieta – Šiuolaikinio meno centras (Vokiečių g. 2, Vilnius).
Daugiau informacijos Baltijos trienalės interneto puslapyje http://baltictriennial13.org
Nacionalinės dailės galerijos pastatas. Fot. Raimondas Urbakavičius

„Daiktų istorijos. Tales of Things. Lietuvos dizainas 1918–2018“

Parodoje bus eksponuojami Lietuvos dizaino objektai, lietuviškos modernybės ženklai – nuo Trispalvės iki edukacinio žaidimo programėlės. Eksponatai bus pristatomi patrauklaus dizaino interaktyvioje ekspozicijoje, atskleidžiant ir jų atsiradimo istorines aplinkybes. Projektą lydės išsamus katalogas-albumas. Parodoje kiekvienas objektas bus pristatomas ir aprašomas keliais lygiais, pateikiant socialinį, politinį, ekonominį, kultūrinį kontekstus; specifinę objekto sukūrimo laikotarpio dizaino problematiką (idėja, projektavimas, gamyba, sklaida); kūrėjo ir (ar) gamintojo istoriją; įvertinant daikto savybes, jo funkcionavimą visuomenėje.
Numatoma eksponuoti tris turinio blokus – tai nepriklausomos Lietuvos dizainas, sovietinio laikotarpio Lietuvos dizainas, atkurtos Nepriklausomybės dizainas. Eksponatų imtis – nuo taikomosios dailės iki grafinio ir pramoninio dizaino, taip siekiant suformuoti ryškiausių Lietuvos dizaino pasiekimų kolekciją – savotišką kanoną.
...
Parodos atidarymas – 2018 m. liepos 13 d.
Parodos trukmė – iki 2018 m. rugsėjo 16 d.
Parodos vieta – Nacionalinė dailės galerija (Konstitucijos pr. 22,Vilnius).

„Lietuvos diplomatinė tarnyba 1918–2018 m.“

2018 m. bus minimas nenutrūkstamos Lietuvos diplomatinės tarnybos šimtmetis. Ta proga atidaroma paroda „Lietuvos diplomatinė tarnyba 1918–2018 m.“ Ši paroda yra dalis projekto „Diplomatinis Kaunas“, kurio tikslas – supažindinti su šimtametės Lietuvos diplomatijos ir valstybingumo istorija. Ekspozicija kartu yra Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos dovana Kaunui artėjant 2022 m., kai Kaunas taps Europos kultūros sostine.
Diplomatinio Kauno era prasidėjo 1918 m. lapkričio 7 d., kai čia įsikūrė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Iki 1939 m. Kaune jau veikė 22 užsienio diplomatinės atstovybės. Sovietinės okupacijos metu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija vienintelė nenutraukė savo veiklos, o Lietuvos diplomatai, dirbdami užsienyje, prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo išsaugojimo.
...
Parodos atidarymas – 2018 m. lapkritis.
Parodos trukmė – 3 metai.
Parodos vieta – buvęs Lietuvos Respublikos Ministrų kabineto pastatas (K. Donelaičio g. 58, Kaunas).
Iliustracija iš tinklalapio Diplomatiniskaunas.lt
Parodos
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės logotipas yra originalus UAB „New Agency“ kūrinys, saugomas Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, ir visos iš jo kylančios turtinės ir neturtinės autoriaus teisės yra išimtinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuosavybė.
 
Kūrinio ir/ar jo dalies ir/ar bet kokiu būdu ir forma atgamintos kūrinio kopijos ir/ar kūrinio reprodukcijos naudojimas komerciniais tikslais yra draudžiamas be išankstinio rašytinio Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos  sutikimo. Siekiant gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos sutikimą naudoti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo logotipą prašome kreiptis el. p. adresu: simtmetis@lietuva.lt.
 
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo logotipą griežtai draudžiama naudoti alkoholio, tabako, lošimo, greitojo kredito reklamoje ir kitoje neigiamą poveikį nepilnamečiams darančioje informacijoje. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo logotipo negalima naudoti ir tais atvejais, kai jo naudojimas galėtų diskredituoti logotipą  ar pakenkti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo įvaizdžiui.
Sutinku / Atsisiųsti