LIETUVOS PRIEŠISTORĖ

Lietuvoje pirmieji žmonės apsigyveno maždaug 12 000 m. pr. Kr. 3000–2500 m. pr. Kr. čia atsikėlė indoeuropiečiai-baltai. V–VIII a. vakarinėse žemėse susidarė genčių sąjungos: prūsai, jotvingiai, kuršiai, žemgaliai, lietuviai, latgaliai. X a. pagonys baltai pateko į katalikiškosios Europos misijų akiratį. 1009 m. šv. Brunono misijos aprašyme buvo pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. 

KARALYSTĖ IR TOLERANCIJA

Viduramžiais Lietuva buvo sukūrusi savo valstybę  –  Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Manoma, kad Lietuvos valstybė pasaulio žemėlapyje atsirado 1253 m. liepos 6 dieną karūnavus suvienytos Lietuvos valdovą Mindaugą. Popiežiaus bule Lietuvos valstybei buvo suteiktas aukščiausias – karalystės – titulas. Tai reiškė, kad visa Vakarų Europa pripažino Lietuvą ir priėmė ją į savo šeimą kaip lygiateisę Vakarų Europos politinės sistemos narę. 1387 m. oficialiai apkrikštyta Lietuva pasirinko vakarietiškąjį raidos kelią: šalyje ėmė plisti raštas, steigtis mokyklos, Lietuvos studentai vyko mokytis į Europos universitetus.

NUO BALTIJOS IKI JUODOSIOS JŪROS

Dar vieną svarbią pergalę pasiekėme 1410 metais vykusiame Žalgirio mūšyje, kai kartu su Lenkijos karalystės pajėgomis nugalėjome Kryžiuočių ordiną. Tuomet Lietuva pasiekė savo galybės viršūnę  –  LDK teritorija driekėsi nuo Baltijos  iki Juodosios jūros ir nuo Lenkijos iki Smolensko, tapo reikšminga politine jėga Rytų ir Vidurio Europoje. Nors tais laikais visi kitataučiai buvo laikomi potencialiais priešais, LDK sėkmingos plėtros priežastis buvo būtent tolerancija kitų tautų religijoms ir vietos papročiams.

PIRMOJI RAŠYTINĖ KONSTITUCIJA EUROPOJE

Lietuvos Statutai, sudarę senosios valstybės santvarkos teisinį pagrindą, liudija, kad Lietuva dar XVI a. tapo integralia Vidurio Europos dalimi. Dar aukščiau teisinė mintis pakilo XVIII a. pabaigoje, 1791 m. priėmus Gegužės 3-iosios konstituciją, kuri tapo pirmąja Europoje, aplenkusi Prancūzijos konstituciją, ir antrąja pasaulyje.

SENIAUSIAS UNIVERSITETAS RYTŲ EUROPOJE

Lietuvos aukštojo mokslo ištakos siejamos su 1579 m. įkurtu Vilniaus universitetu. Jo įsteigimas buvo reikšmingiausias LDK XVI a. pabaigos kultūrinio gyvenimo ir didelės politinės svarbos įvykis. Vilniaus universitetas tapo pirmąja aukštąja mokykla ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir visoje Rytų Europoje.

KNYGNEŠYSTĖ – XIX AMŽIAUS FENOMENAS

Knygnešystė atsirado kaip pasipriešinimas caro valdžios veiklai, nukreiptai prieš Lietuvos Katalikų Bažnyčią, uždraudus lietuviškas maldaknyges ir diegiant stačiatikybę.  Knygnešystė  pasireiškė lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu jų gabenimu per sieną ir platinimu. Šis kultūrinis sąjūdis, kurio dalyviai daugiausia buvo valstiečiai, ir kuris laikomas lietuvių tautinio sąjūdžio dalimi, padėjo pamatus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 1918 m. ir išliko svarbiu tautinės savimonės išsaugojimui ligi šių dienų, todėl knygnešystė neretai  vadinama XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenu. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų.

1918–1940-ieji – KLESTĖJIMO METAI

1918 m. vasario 16 d. 20 drąsių ir ryžtingų tautos patikėtinių pasirašė  Lietuvos nepriklausomybės aktą, kuriuo paskelbė, kad Lietuva „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę, su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Nepriklausomybę apgynusi kovose su lenkais ir bolševikais, Lietuva 1920 m. Steigiamajame Seime įtvirtino demokratinę parlamentinę santvarką. Pakilimo simboliu tapo lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbis – 1933 m. jie vieni pirmųjų pasaulyje perskrido Atlanto vandenyną (iš JAV į Europą). Lietuvos Respublikos laikais įtvirtinta pilietinė visuomenė ir kultūrinės vertybės padėjo Lietuvai ištverti Sovietų okupaciją ir tapo Nepriklausomybės atkūrimo idėjiniu pagrindu.

SSRS OKUPACIJA IR ANEKSIJA

1940 m. birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, o nuo 1941 m. birželio 14 dienos vykdė masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą. Tačiau net ir tokius sunkumus mes ištvėrėme: išgyvenome ne tik Sovietų Sąjungos, bet ir Vokietijos okupaciją. Ginti Lietuvos nepriklausomybės susibūrė partizanai. Jų kovų metai – vienas dramatiškiausių ir tragiškiausių Lietuvos istorijos laikmečių.

DAINUOJANTI REVOLIUCIJA

1988-ųjų birželį įkurta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė  įkvėpė mums tikėjimo ir vilties: išsilaisvinimo judėjimas – Sąjūdis – apėmė visą Lietuvą. 1989 metų rugpjūčio 23 dieną minėdami 50-ąsias Ribentropo–Molotovo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines tris Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną – sujungėme 650 kilometrų ilgio rankomis susikibusių žmonių grandine. Gyvasis Baltijos kelias simboliškai atskyrė Baltijos valstybes nuo Sovietų sąjungos – taip mūsų žmonės išreiškė norą būti laisvi. Ilgai laukti nereikėjo. 1990 metų kovo 11 dieną buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Tačiau tokiam mūsų norui pasipriešino Sovietų Sąjungos vadovybė, 1991 metų sausio 13 dieną į Vilnių pasiuntusi specialiai parengtas, sunkiąja karine technika ginkluotas desantininkų grupes. Tačiau net ginklų mes nepabūgome: Sovietų Sąjungos agresiją atrėmėme taikiai – be ginklų, tik dainomis ir begaliniu tikėjimu. Dėl to šie įvykiai Lietuvoje neretai vadinami dainuojančia revoliucija. Taip trečią kartą istorijoje Lietuva pradėjo savarankiško gyvenimo epochą.

 

Veiklos

Dalyviai

Draugai

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės logotipas yra originalus UAB „New Agency“ kūrinys, saugomas Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, ir visos iš jo kylančios turtinės ir neturtinės autoriaus teisės yra išimtinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuosavybė.
 
Kūrinio ir/ar jo dalies ir/ar bet kokiu būdu ir forma atgamintos kūrinio kopijos ir/ar kūrinio reprodukcijos naudojimas komerciniais tikslais yra draudžiamas be išankstinio rašytinio Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos  sutikimo. Siekiant gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos sutikimą naudoti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo logotipą prašome kreiptis el. p. adresu: simtmetis@lietuva.lt.
 
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo logotipą griežtai draudžiama naudoti alkoholio, tabako, lošimo, greitojo kredito reklamoje ir kitoje neigiamą poveikį nepilnamečiams darančioje informacijoje. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo logotipo negalima naudoti ir tais atvejais, kai jo naudojimas galėtų diskredituoti logotipą  ar pakenkti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo įvaizdžiui.
Sutinku / Atsisiųsti