Lapkričio 17 / 2010
Sutartinės įtrauktos į UNESCO sąrašą
Kenijos sotinėje Nairobyje lapkričio 15-19 dienomis vykstančioje Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto penktojoje sesijoje lapkričio 16 dieną „Lietuvių polifoninės dainos – sutartinės“ (Sutartinės, Lithuanian multipart songs) įtrauktos į Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
sutartinės.jpg
Be Lietuvos pateiktos „Lietuvių polifoninių dainų – sutartinių“ nominacijos Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto penktojoje sesijoje buvo svarstomos dar 46 nominacijos UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui papildyti.
„Lietuvių polifoninės dainos – sutartinės“ – tai trečioji Lietuvos nematerialios kultūros vertybė, įtraukta į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, kuriam taip pat priklauso „Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje“ (2001 metais) ir „Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“ (2003 metais).
UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašo pagrindinis tikslas – užtikrinti geresnį nematerialaus kultūros paveldo žinomumą, atkreipti dėmesį į jo svarbą, skatinti tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą kultūrų įvairovei.
„Lietuvių polifoninių dainų – sutartinių“ nominacinę bylą rengė etnomuzikologė dr. Daiva Vyčinienė, Lietuvos liaudies kultūros centras ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
Sutartinės (pavadinimas kildinamas iš veiksmažodžio „sutarti”, „derėti“) – tai unikalus lietuvių tradicinės muzikos fenomenas, itin sena polifonijos forma. Sutartinės – sinkretinis menas, atspindintis muzikos, teksto ir judesio ryšį. Sutartines daugiausia gieda moterys, instrumentinius kūrinius skudučiais, daudytėmis, kanklėmis ir kt. instrumentais atlieka vyrai. Tekstuose gausu archajiškų refrenų, dažni garsažodžiai, kurių reikšmę dabar galima tik numanyti. Būdingas sutartinių bruožas – vienalaikis skirtingų melodijų ir skirtingų tekstų (prasminio ir garsažodinio) skambesys.
Europos muzikos teorijoje sutartinės laikomos paradoksu: harmoniją sukuria disonansinių intervalų – sekundų – sąskambiai. Sutartinės jau nuo XX a. pradžios yra tapusios vienu ryškiausių lietuvių kultūrinės tapatybės simbolių.
Lietuvė laimėjo Kinijoje vykusį grožio konkursą
Savaitgalį Vilniuje minime Europos dieną
Sulaukta rekordinio „Misija Sibiras‘12“ anketų skaičiaus
Lietuva laimės indeksu pralenkė ir Latviją, ir Estiją
Lietuviui skirta Verslo taikos premija
