Patrauklūs sektoriai

Lietuviai garsėja darbštumu, o užsienio verslo atstovų yra vertinami už aukštą kvalifikaciją ir gerą motyvaciją. Sena kinų patarlė sako: „Jei nori klestėti vienus metus, augink grūdus, jei nori klestėti dešimt metų, augink medžius, jei nori klestėti šimtą metų, leisk augti žmonėms.“ Lietuva sėkmingai taiko šią išmintį ir ypatingą dėmesį skiria savo piliečių švietimo ir mokymo kokybei. Ypač aukštas Lietuvos žmonių išsilavinimo lygis leidžia šaliai sukurti didesnę pridėtinę vertę ir užtikrina sparčią šalies ekonomikos plėtrą.

Lietuvos strateginė vizija – 2015 m. tapti Šiaurės Europos paslaugų centru ir tradicinių pramonės šakų aukščiausio meistriškumo ir inovacijų centru, o 2020 m. – Šiaurės Europos inovacijų centru. Lietuvos Vyriausybė siekia trijų tikslų: didelės pridėtinės vertės paslaugų, technologijų centrų ir naujoviškos, sutelktos tradicinės pramonės.

Lietuvoje puikiai išvystyta visa verslui reikalinga infrastruktūra.

Nuotrauka: G. Savickis / Elta 

 

PASLAUGOS, KURIOMIS NAUDOJAMASI BENDRAI, IR VERSLO PERKĖLIMAS

Lietuvos Vyriausybė iškėlė strateginį tikslą – tapti Šiaurės Europos paslaugų centru. Jį šalis turėtų įgyvendinti iki 2015 m. Iki 2015 m. eksportuojamos paslaugos turėtų sudaryti apie trečdalį viso Lietuvos eksporto. Taip pat tikimasi, kad iki 2012 m. trečdalis visų tiesioginių užsienio investicijų teks paslaugų sektoriui.

Remiantis 2011 m. bendrovės „A. T. Kearney“ parengtu pasauliniu paslaugų vietos indeksu, Lietuva užima 14-ą vietą tarp geriausių paslaugų vietų.

  • 15 investicinių projektų verslo paslaugų srityje 2008–2010 m., kuriuos Lietuvoje įgyvendina tokios įmonės kaip Jungtinės Karalystės „Barclays“ bankas, Norvegijos „Mirror Accounting“, JAV „Western Union“ ir „Computer Sciences Corporation“ Indijos „Ideal Invent Technologies" ir kt.
  • Apie 30% gyventojų įgiję aukštąjį išsilavinimą – vieni labiausiai išsilavinusių darbuotojų Vidurio ir Rytų Europoje.
  • Apie 90% lietuvių moka bent vieną užsienio kalbą: kas antras lietuvis moka dvi užsienio kalbas, o kas trečias kalba angliškai.
  • Šalyje yra 23 universitetai ir 23 kolegijos: kasmet universitetus ir kolegijas baigia daugiau kaip 30 000 absolventų.
  • Puiki informacijos ir ryšių technologijų infrastruktūra.

 

 

BIOTECHNOLOGIJOS

Lietuvos biotechnologijų pramonė vystosi nuo 1990-ųjų ir yra laikoma viena geriausiai išvystytų Centrinėje ir Rytų Europoje. Šiame sektoriuje dirba 700 žmonių, įskaitant 160 mokslinių tyrimų (angl. R&D) darbuotojų, o pramonės bendra metinė apyvarta viršija 50 milijonų eurų.

Lietuvos biotechnologijų sektoriuje atliekami pasaulinio lygio tyrimai. Lietuvių išradimas – vaistai nuo vėžio „TevaGrastim®“ – naujausi pasaulinį pripažinimą pelnę vaistai, kurie yra 25–35% pigesni, tačiau ne mažiau veiksmingi, nei šiuo metu rinkoje parduodami vaistai. Šiais lietuvių išrastais vaistais Europoje prekiaujama nuo 2009 metų – leidimą tai daryti išdavė  Europos medicinos agentūra.

Remiantis Lietuvos biotechnologų asociacijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Lietuvos biotechnologijų sektoriaus produkcijos pardavimas kasmet didėjo maždaug 22%, o tai 7% daugiau, palyginti su 15% pasaulinio biotechnologijų subsektoriaus vidutine augimo sparta. 80% šio mūsų šalies sektoriaus produkcijos eksportuojama į daugiau kaip 70 šalių, o tai rodo pasaulinį pripažinimą. UAB „Fermentas“ ir UAB „Sicor Biotech“ pagal darbuotojų skaičių laikomos didžiausiomis bendrovėmis Europoje, jose dirba atitinkamai 345 ir 170 specialistų.

Lietuva - viena pasaulinių biotechnologijų verslo lyderių.

Nuotrauka: V. Trublenkovas 
  • 5-oje mokslinių tyrimų institucijų atliekami farmaciniai baltymų, fermentų ir nukleino rūgščių tyrimai chemijos ir biochemijos srityse, taip pat prokariotinių ir eukariotinių ląstelių molekulinės biologijos tyrimai.
  • 16-oje institucijų, įskaitant penkis pagrindinius universitetus, bendradarbiaujant ir su vietos, ir su užsienio biotechnologijų bendrovėmis, rengiami biotechnologijų ir verslo specialistai.
  • Vilniuje veikia pirmasis Baltijos šalyse medicinos ir farmacijos slėnis.

 

 

LAZERIAI

Lazerių technologijų sektorius yra kitas Lietuvos ekonomikos pažangiųjų technologijų „ramstis“, kurio metinis augimas sudaro 20%, o jo įmonių apyvarta per pastaruosius penkerius metus išaugo beveik trigubai. Lietuva pirmauja pasaulyje, kaip užimanti 50% didelės galios pikosekundinių lazerių pasaulio rinkos ir gaminanti daugiau nei 80% ultrasgreitųjų parametrinių šviesos generatorių. 86% lietuviškos lazerių produkcijos eksportuojama į beveik 100 šalių, o tai užtikrina pasaulinį pripažinimą kokybės ir rinkų įvairinimo srityse.

Lietuvoje yra per 10 pažangiųjų technologijų bendrovių, plėtojančių ir gaminančių lazerių technologijų produktus. Kas dešimtas pasaulyje parduodamas lazeris pagamintas Lietuvoje.

Pagrindiniai lazerių fizikos ir technologijų mokslo tyrimų centrai veikia didžiausiuose Lietuvos universitetuose. Tarp Lietuvos bendrovių produkcijos pirkėjų yra NATO, Pentagonas, Branduolinių tyrimų centras (Izraelis), Rezerfordo laboratorija (Anglija), Berklio universitetas (JAV), Livermoro nacionalinė laboratorija (JAV) ir kt.

Lietuvoje gaminami pirosekundiniai lazeriai užima 50% pasaulio rinkos.

Nuotrauka: E. Paukštė / Ekspla

 
  • Lietuva pirmauja pasaulyje, gamyboje taikydama svarbiausius tyrimus
  • Lietuva yra pasaulinė ultragreitųjų parametrinių šviesos generatorių gamybos (80 proc.) lyderė
  • Kas dešimtas lazerių specialistas Lietuvoje yra apsigynęs daktaro laipsnį
  • 86 proc. produkcijos eksportuojama į beveik 100 šalių
  • Lietuvos įmonės „Ekspla" sukurtas lazeris 2011 metais pripažintas geriausiu moksliniu lazeriu prestižiniuose Prism apdovanojimuose

 

INFORMACIJOS IR RYŠIŲ TECHNOLOGIJOS

Lietuvos IRT pramonė – didžiausia Baltijos šalyse. 13-ka iš 20-ies didžiausių Baltijos šalių IT paslaugų bendrovių yra Lietuvoje. Daugiau nei 20 000 gabių Lietuvos darbuotojų dirba IRT ir paslaugų teikimo įmonėse. Lietuvoje yra 7 universitetai ir 8 kolegijos, kur dėstoma IT.

Lietuvoje įdiegtos moderniausios technologijos, kurios yra vienas iš būtiniausių dalykų vykdant verslo perkėlimą (angl. offshore services) (EDGE technologija, 3G mobiliojo ryšio, kurio duomenų perdavimo sparta 3,6 Mbps, infrastruktūra ir mobilusis WiMAX 4G internetas).

Lietuva turi antrą pasaulyje greičiausią internetą, didžiausią Europoje šviesolaidinio plačiajuosčio ryšio skverbtį (23%), ES didžiausią 147% judriojo ryšio skverbtį ir užima pirmą vietą pasaulyje pagal mobiliųjų telefonų abonentų skaičių 100 gyventojų. Lietuvoje gyvenantys žmonės naudojasi beveik 5 mln. aktyvių SIM kortelių. Taip pat šalis pirmauja pasaulyje pagal mobilųjį elektroninį parašą.

Planuojama, kad iki 2015 m. IT, lazerių technologijų, biotechnologijų, nanotechnologijų ir medžiagų mokslo pramonės sukurti produktai sudarys 25% Lietuvos BVP ir 80% šalies eksporto dalį.

 

ŠVARIOS TECHNOLOGIJOS

Lietuvoje spartėja alternatyvios energijos šaltinių plėtra. Šalyje nuolat skatina atsinaujinančių energijos šaltinių vystymą (hidroenergija, vėjo energija, biomasė ir saulės energija), siekdama, kad iki 2020 m. atsinaujinančios energijos (AE) ištekliai sudarytų 23 proc. rinkos dalį. Ekologiškos energijos technologijos taip pat tampa vis svarbesnės Lietuvos eksporto srityje.

Sekdama geriausių Europos praktikų pavyzdžiu, Lietuva naudoja aukštesnius supirkimo tarifus (ST), skatinant atsinaujinančios energijos naudojimą.

2010 metais, siekdama spartaus aplinkosaugos pramonės augimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė bendrovėms suteikė lengvatas įgyvendinant eksperimentinį (c-Si) fotovoltinių elementų gamybos projektą ir siekiant šalyje išvystyti saulės energijos klasterį. „Precizika-MET SC“, priklausanti „Hexagon Global Measurement Technologies Group“, buvo pirmoji pradėjusi saulės energijos pramonės plėtrą Lietuvoje. 2010 m. pradžioje įmonė Vilniuje atidarė „Industrinę fotoelektros laboratoriją“.

Didžiulį besiformuojančios švarių technologijų pramonės potencialą taip pat liudija Lietuvoje sparčiai vystomi 5 mokslinių tyrimų, plėtros ir verslo slėniai, 18 000 vietos mokslininkų ir tyrėjų pajėgos, tarptautiniu mastu garsūs Lietuvos elektronikos pasiekimai ir akivaizdus institucijų bei verslo įmonių susidomėjimas šios pramonės šakos plėtra.

 

Daugiau informacijos apie patrauklius verslo sektorius Lietuvoje čia.

Naudingos nuorodos